ŽPV – kas tai yra ?
Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – viena dažniausiai lytiškai plintančių infekcijų. Daugiau kaip 40 ŽPV tipų randama tiek vyrų, tiek moterų genitalijų gleivinėse, burnos bei viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse. Tų pačių ŽPV tipų lokalizacija skirtingose vietose gali sukelti skirtingus pažeidimus. Dažnai netrukus po pirmųjų lytinių santykių jau randama ŽPV infekcija lytiniuose takuose. Didelės rizikos ŽPV tipai sukelia pokyčius ląstelėse, dėl to gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Žemos rizikos ŽPV tipai gali sukelti genitalijų karpas tiek vyrams, tiek moterims.
Kaip galima užsikrėsti ŽPV ?
- Lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.
- ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.
- Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti kūdykiui gimdymo metu.
- ŽPV galima užsikrėsti ne tik visų rūšių lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu, pvz., turint manualinį-genitalinį kontaktą.
- Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.
- ŽPV užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais.
Kiekvienas, kuris turi arba turėjo lytinius santykius (vaginalinius, oralinius, analinius), gali arba galėjo užsikrėsi ŽPV. Ši infekcija yra labai paplitusi ir teigiama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą per gyvenimą užsikrečia ŽPV. Netgi tie asmenys, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, taip pat gali užsikrėsti ŽPV.
Ligos, kurias gali sukelti ŽPV infekcija
- Tonzilių, liežuvio ir kt. Vėžį
- Gimdos kaklelio vėžį
- Makšties, varpos, išangės vėžį
- Gerklės, gerklų papilomatozę
- Genitalijų karpos (makšties varpos, išangės, tarpvietės ir kt.)
ŽPV infekcija gali užsikrėsti tiek vyrai, tiek moterys. Daugumai ŽPV užsikrėtusių žmonių nėra jokių simptomų ir jie niekuo nesiskundžia. Maždaug 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina savaime be jokio gydymo. Tačiau kartais ŽPV infekcija pasilieka organizme, sukelia lėtinį uždegimą arba kitų sveikatos problemų, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supyktybėjimą ir vėžį.
Gimdos kaklelio vėžys
Europos Sąjungos šalyse gimdos kaklelio vėžys yra antras pagal dažnį (po krūties vėžio) piktybinis navikas pasireiškiantis 15-44 metų moterims.
ES šalyse kasmet nustatoma apie 33 tūkst. Gimdos kaklelio vėžio atvėų ir 15 tūkst. mirčių. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija lytiniuose takuose. 99 proc. Gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su genitaline ŽPV infekcija.
Dauguma ŽPV infekcijų nesukelia simptomų, yra nepavojingos ir jas įveikia natūrali organizmo imuninė sistema, tačiau kai kurių moterų organizmuose šis virusas išlieka. ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio epitelio pakitimus ir anomalių ląstelų augimą, o maždaug per 10-15 metų kaklelio vėžį.
ŽPV tipų yra daug. Pagal riziką sukelti gimdos kaklelio vėžį ŽPV tipai skirstomi į mažos rizikos ŽPV (6, 11, 34, 40, 42, 43, 44, 53, 54, 61, 72, 73, 81), didelės rizikos (31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 66, 68), ypač didelės rizikos (16, 18).
Profilaktiniai patikrinimai padeda aptikti ikivėžines gimdos kaklelio būkles, t.y. pirmuosius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus. Vyresnėms nei 30 metų moterims rizika užsikrėsti ŽPV žymiai sumažėja, tačiau jo išlikimas dažnėja. Taip yra ir todėl, kad jaunų moterų gimdos kaklelio transformacijos zona gamina mažiau apsauginių gleivių, nes vietinis imunitetas yra silpnesnis nei suaugusių moterų, todėl transformacijos zona yra jautresnė išoriniam poveikiui
Informacija parengta pagal „Žmogaus papilomos viruso prevencijos metodines rekomendacijas“, 2014.
